Žiežmarių istorija parodė, kaip Lietuva vykdo tarptautinius įsipareigojimus

adminas

Rugpjūčio 12 d. į posėdį susirinkusi Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (Komisija) nutarė kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją klausdama, kokių veiksmų imtasi po plačiai nuskambėjusios Žiežmarių istorijos. Miestiečiai paprieštaravo žmonių su proto negalia grupinio gyvenimo namų statybai šios bendruomenės gyvenvietėje. Žiežmariškiai teigė nenorintys, kad jų vaikai kaimynystėje matytų žmones su negalia.

Komisijos ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad šis atvejis atskleidė, jog Lietuva netinkamai įgyvendina tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė 2010 metais ratifikavusi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (Konvencija).

Konvencijos šalys pripažįsta žmonių su negalia įvairovę ir yra įsipareigojusios šviesti visuomenę apie žmonių su negalia problemas. Atsakingų Lietuvos institucijų pastangos ugdyti visuomenės supratingumą vertinamos kaip nepakankamos ir neefektyvios.

Šis tarptautinis dokumentas taip pat numato, kad valstybės pripažįsta žmonių su negalia teisę lygiavertiškai gyventi bendruomenėje bei užtikrina lygias teises gerbdamos jų orumą. Tokia teisė apima ir pasirinkimą, kur ir su kuo asmenys nori gyventi. Grupinio gyvenimo namai, kaip jie suvokiami Lietuvoje įgyvendinant institucinės globos pertvarką, Komisijos nuomone, neatitinka Konvencijos nuostatų: didesnės institucijos tiesiog keičiamos mažesnėmis, taip iki galo ir neužtikrinant žmonių su negalia savarankiškumo gyvenant bendruomenėje bei teikiant jiems pagalbos paslaugas. Žmonėms su proto negalia turėtų būti sudarytos sąlygos gyventi po vieną, jie turėtų gauti asmeninio asistento paslaugas ir kt.

Lygių galimybių kontrolierių pavaduojanti Seimo kontrolierė Milda Vainiutė priminė, kad šis incidentas – ne pavienis atvejis, o sisteminė problema, susijusi su ilgamete žmonių su negalia socialine izoliacija.

Pasak M. Vainiutės, nors teisiškai neįmanoma žmonių įpareigoti mąstyti kitaip, valstybės institucijos, atsakingos už Konvencijos nuostatų įgyvendinimą, turėtų skirti daugiau dėmesio sudėtingesnę negalią turinčių asmenų stigmos mažinimui; pirmiausia – vadovautis įtraukiojo ugdymo koncepcija, kai vaikai su negalia mokosi bendrojo lavinimo mokyklose kartu su bendraamžiais skiriant tam reikalingus išteklius ir pagalbą mokytojams.

„Žmonės dažnai baiminasi to, ko nepažįsta, tad jei asmenys su proto negalia būtų įtraukti į bendruomenę, sumažėtų nepagrįstos baimės. Jei vaikai matys aplink esančių žmonių, įskaitant asmenų su negalia, įvairovę, suaugus jiems nekils baimių ir noro juos atstumti. Jau turime puikių įtraukties pavyzdžių. Kad ir restoranas „Pirmas blynas“, kuriame dirba žmonės su proto negalia, kuo puikiausiai įsilieję į bendruomenę“, – pastebi kontrolierė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Next Post

Kirviai neaplenkė ir Žiežmarių apylinkėse esančio Strošiūnų kraštovaizdžio draustinio

Subscribe US Now